Atrodo, kad gimiau
Todėl, kad dirbčiau,
Ko mama išmokė:
Ir audžiau, ir siuvau,
Ir melžiau karves,
Sūrį slėgti sumaniau.
Ir duoną, net plikytą,
Vis maišiau, kepiau...
Ant stalo vis garavo
Bulvių puodas,-
Iš krosnies duonkepės
Juk būdavo skaniau -
Kvepėjo dūmais
Ir tėvo aruodais,
Iš jo išmokau arklį vadelėti,
Kai į malūną
Grūdelius vežiau.
Nebūdavo darbų vienokių :
Ir malkas skaldžiau,
Ir stogą dengiau...
Dabar turiu tik patyrimą tokį,
Kad darbas, net juodžiausias,
Rankas puošia,
Nes skalbia po darbų
Jos marškinius iš lino;
Prieš saulę bąla jie gražiau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą