Jau kaupiasi audra,
Einu į mišką,-
Čia vėjas siaučia,
Tik viršūnėmis prabėga,
Į pilką debesį susisuka -
Taip rodo savo jėgą.
O aš klausau,
Kaip senos išvartos
Gūdžiai dejuoja,
Matau, kaip skruzdės
Neša savo vaikučius
Ir paslepia giliai,
Kad neužpūstų vėjas
Ir nepaliestų net lašai.
Girdžiu, kaip naują medį
Verčia sūkurys atbėgęs -
Susipina viršūnės
Ir padeda viena kitai,
Kaip girgžda jos abi,
Susikabinusios prie kelio,
Kuriuo išveš jų palaikus
Ir degs laužai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą