Sunku po kryžiumi,
Taip dvylika nuėjo -
Tiek mėnesių ilgų,
Kada sunku, vis kylu,
Kalnas vis žemėja,
Nugludintas audrų.
Tiktai akmuo sunkus
Vis į pakalnę rieda,
O medžio kelias
Būna lengvas,
Nes gerai išdžiūsta,
Išlaiko taip išbandymus -
Labai sunkius.
Prie dvasinių jausmų
Sugrįžtama nesunkiai,
Jei neši kryžių
Sieloje – ne ant pečių.
Neieškau, niekada neieškau
Kaltų, kada pati
Neapdairi esu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą