Mažų gyvių pasaulis -
Primityvus, nesudėtingas,
Bet netgi ir čia žmonės
Atrodo nelaimingi.
Neatpažinęs žalčio
Lyg su kardu kapoja;
Kas apsakytų kančią,
Kad jo nemyli žmonės?
Mačiau, kaip nešė gandras
Vaikams šį nelaimingą
Ir pametė, pagailo paukščiui;
Prie namo slinko, slinko...
Žaltys dar nesuprato,
Kad baimės akys plačios,
Pribėgusi kaimynė
Su pagaliu užtvatino.
Oi, gūdžiai sudejavo
Upelio greitos srovės,
Surinko vilnys kraują
Ir tas putas nuplovė.
Nebūsiu karalienė,
Ne man tokia karūna;
Žiūrėjau ir raudojau:
Kokių žmonių nebūna...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą