Sala

Sala Liepynė,

Nors dabar joje

Tik kelios liepos.

Kas ten jas iškirto?

O gal siūbavo ežere audra,

Banga per salą ritosi,

Išplovė ir šaknis,

Po to savaime virto?

Taip virsta netgi ąžuolai,

Jeigu nemato kirvio...

Kiekvienas medis

Auga išdidžiai,

Kol už save

Stipresnio nesutinka.

Prieš geležį dažnai

Visi sulinksta...

Oi, ta sala tarp vandenų,

Kiekvieną vasarą

Pražystanti gaiviu kvapu,

Nors vienas lieka medis,-

Niekas jo nekirto.