Girdėjau pasakojat muzikantą,
Kad girdi muziką širdy,
Bet neišmoko, nesupranta,
Ar ją vėliau ir užrašys.
To smuiko rakto neišmoko,-
Reikėjo nuo jaunystės
Šitą mokslą krimst,-
Dabar ir pirštai jau kitokie,
Kai smilkiniai žili žili.
Oi, ar jausmai nurims?
Kiekvieną rytmetį
Brendu per rasą,
Girdžiu, pievos varpeliai
Skambina ir vakarais,
Norėčiau dar ilgai,
Labai ilgai klausytis,
Bet švistelėjo saulė
Ir nubrido kažkur rasos
Į sielos gilumą gilyn...
Ten mano muzika,
Kai niekas jos nerašo,
Vis aidi sutartinėmis,
Dabar ir tu girdi.
Tiktai klausyk...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą