Karalaitis

Nežinomai mergaitei

Pasipiršo karalaitis

Iš tolimų kraštų,

Nežinomos šalies,

Meilius žodžius

Jis vakar, šiandien siunčia,

Kad jis gražus,

Bet nelaimingas,

Tikros meilės nesuranda

Ir prašo :“Patikėk“.

Aš - užburta miškų

Ir upeliukų fėja,

Man aštuoniolika

Ir amžinai išliks,

O nuotrauka, kurią įdėjau,

Vis šypsosi eilėraščio

Net rimtame tekste;

Mane tu tokią ir mylėk...

O laikas jau seniai nubėgo,

Sustingusi sekundė liks -

Šiuo atvaizdu tu netikėk.