Kai vasara pečius paglosto,
Prisimeni draugus,
Tartum į savo uostą
Po ilgo žiemos kelio
Lengvai lengvai plauki.
Dabar žaliuoja duona,
Rugiai dar taip žali -
Tik varpose užauga,
Kada krūvoj visi.
Taip kvepia vasarojus -
Ir miežis, ir kvietys,
Kada už stalo šneka
Alus ir žemdirbys.
Dėkodami tik žemei
Išaugsime gražiai,
Iš varpos daugel sėjasi
Minčių skalsos grūdai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą