Moters pasaulis -
Žemės kamuolys
Tarp dviejų delnų,
Iškeltos rankos,
O skruostuose
Raudonos rožės -
Žodžio paslaptis...
Kas jį pasakė,
To ir ši naktis,
Stipresnio jausmo
Niekas ir nežino.
Tai kalba prigimtis,
Iš motinos atėjusi,
Gyvybė šaukia,
Ir aš į ją einu
Jau daugel metų
Tuo pačiu keliu...
Oi, ačiū, Tau,
Pasaulio ir mano kūrėjau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą