Ruda kaip rudens lapai,-
Kitokių nemačiau,
Miškai ją saugo,
Myli, slepia,
Kur gyvatynai
Ten ir spanguolės -
Vienam kupste, gražiai.
Žėruoja rausvi šonai
Gyvatės ir kelmų,
O, būna, atsisėdi;
Taip gera, kur tylu...
Prie kojų susiraičiusi,
Galvelė užriesta
Ir taip į akis žiūri -
Tokia miela, sava.
Juk nekerta gyvatė,
Jeigu ramu, taika,
Tik žmogus ją pamatęs
Nerimsta ir pabėga
Ar kerštą jai numato,
Dėl to ji nekalta...
Keiksmažodį“gyvatė“
Netgi dažnas pasako,
Bet ji gaji, gyva,
Gyvenimo eiga...
Mačiau akis ir ją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą