Kokia didi ir apvali
Ta mūsų žemė,
O kur viršus,
Kur jos dar apačia...
Ir sukasi kaip saulė,
Kaip mėnuo teka vakare.
Dažnai kalbu su sūnumi,
O jis tiktai juokauja:
-Aš gyvenu tiesiog
Tau kiaurai žemę,
Po tavo širdimi...
Vaikai, tėvai -
Taip išsisklaidę,-
Net paukščiai gūžtose
Toje pat vietoje,
Čia pat, arti,
O mūsų žemė
Juos prižiūri, saugo,
Kad vis tekėtų saulė
Kiekvieną rytą,
Nors labai toli.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą