Kaip lengva vaikui
Atsikelti ar priklaupti,-
Jam žemė visada šilta
Tarsi gyvenimo spyruoklės
Šviesų žiburėlį laiko,
Saulutę suka
Savo amžiname delne,
Prie medžio augančio
Tvirtai prismaigsto.
Vaikai nemoka
Ilgai ir pykti, verkti,-
Vis atsistoja eiti.
Vaikai ir angelai
Vaivorykštę pataiso
Nuo žemės iki pat dangaus,
Jie sutelpa tenai,
Labai aukštai,
Dangaus skliaute,
Svajonę septynių spalvų
Išlaiko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą