Vis pakeliu akis
Nuo savo žemės,
O dangus ten šviečiasi.
Toli tie horizontai,
Tik minčiai ir pasiekiama,
Bet keliasi žmogus,
Sparnus įgauna
Ir visus žemės kelius
Išlygina, ištiesina,
Kurie ir veda tik į šviesą.
Kas gali drausti
Pamatyti šviesą,
Pasakyti tiesą?
Žmogus yra kiekvienas
Atsakingas už pasaulį,
Eina vis į tiesą.
O kas ir mano
Šiandien žinantis daugiau,
Po metų dažnai lieka
Jau nieko neišmanantis,-
Tokie keliai duobėti
Į pažinimą, tarsi šviesulį...
Kiekvienas grūdas,
Žemėje pasėtas,
Išauga tik saulės apšviestas,
Lietumi palietas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą