Daugiau neskaldyk,
Tik lipdyk
Ir taip suskaldytą
Pasaulį,
Kad nebeliktų
Atminties spragų
Ir siela atsivertų saulei...
Ant delno padėta
Gyvenimo styga -
Ji surenka melodiją
Švelniosios fleitos;
Taip skamba laikas
Iš griuvėsių, pelenų
Kaip mažas vaikas.
Tai pjesės pabaiga -
Sustingsta ir nurimsta,-
Saulėtekis arti.
Neskaldykim širdies,
Kuri aukštybėje iškilusi
Prie saulės linksta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą