Didingos šimtmečių bažnyčios,
Aukštesnės ir už aukurus,
Kur buvo vaidilutės
Ir kriviai su lininiais rūbais;
Garsai trimitų, rodos, aidi
Lyg tie senovės skambalai.
Dabar varpai vis prikelia -
Malda gal ta pati,
Kad būtų tik visiems gerai.
Ir kryžiai, ir koplyčios
Atsiremia į dangų žydrą,
Kur paukščio siekia skrydis,
O norai taip aukštai...
Toks vasaros dangus,
O debesėliai – kruopos,
Mana iš ten ir krito,
Bet vieną kartą, neilgai...
O mums vaikus ilgai,
Labai ilgai reikės maitinti -
Tik su malda šventa
Iš bet kurios bažnyčios,-
Palaiminta tik duona kasdieninė,
Kurios vis buvo per mažai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą