Mano namai -
Ant aukšto kalno;
Kai vėjas pučia
Iš pietų ar vakarų,
Taip siaučia,
Dažnai stogą kelia,
Įsisuka į kambarėlį
Šis laukimas,
Į mažą lango ertmę,
Plaukiantį šešėlį,
Kuriame rašau
Švelnius žodžius.
Kai tu toli,
Bijau ir vėtros,
Netgi lietus baugus,
Nes laša, tirpsta
Tarsi žvakės šviesos;
Taip ilgos valandos
Net ant kalnų.
Tu- mano ilgesy...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą