Meilė nebūna purvina
Ir net švari,-
Lietus tik prausia,
O man jausmai tvirti -
Tik dievo dovana,
Pati didžiausia.
Mylėdama gimiau
Savo tėvus ir namą,
Nors ir maža buvau,
Mylėjau molinę pirkelę.
Prie šulinio svirties
Tik kibirą te pririšau -
Visi tegu tik semia,
Ką aš radau ar praradau,-
Tai meilės penas.
Meilė nebuvo sutepta
Per mano visą kelią -
Aš jai dainas tik dainavau,
Prie lopšio jau savo vaikų,
Prie mylimojo kelių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą