Vėjas

Pasiklausyk -

Tai vėjas kalbina gėles,-

Jis toks nepastovus,

Juk vasara atėjo...

Vienai į ausį sako:

-Mylima, tave regiu

Kaip baltą ateities rytojų...

Pribėgęs prie kitos

Paglamonėja ir dainuoja:

-Tu man vienintelė tokia,

Skaisti raudona rožė...

Trečioji, lauko ramunėlė,

Jo klausosi ir liūdi:

-Kodėl tokių dainų

Man niekada nepadainuoji?

Aš visada graži

Ir žydžiu lig rudens,

Kai tu prabėgi pasiklydęs

Ir šaltą žodį atputi...

Kada tu pastovus,

Mano laukų, dirvonų broli?