Kasmet ežiai
Lauže gyvena
Ir po šalnų užmiega
Taip ramiu miegu,-
Po sniegu niekas nekutena
Ir jų pilvelių be spyglių.
Švelnūs pūkeliai
Nosį dengia,
Kai laka pieną,
Taip smagu,
Paskui maži,
Labai maži vaikučiai
Bėgioja mamai iš paskos
Mažyčiu žingsneliu.
Rytais klausausi,
Kaip garuoja pieva
Iš tėvo pradalgių...
Žolė jau nupjauta
Ir naktimis žėruoja
Mėnulio šviesoje
Galai spyglių...
Oi, kaimo kiemas -
Tikras rojus!
Ir aš čia gyvenu -
Su savo baltu ežiuku,
Pulku gandrų, vaikų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą