Prieš Jonines, kaip sykis,
Laumžirgiai susiporuoja,
Nes gerai jie žino,
Kad per Joną lis,
Tada sudės kiaušinėlius
Į tyrą vandenį
Ir jų vaikai išliks...
Toks nuostabus gamtos augimas -
Papartis naują lapą suka,
Ant jo taškelių tūkstantis...
Kiekvienas – tai gyvenimas,
Kurį vis pradeda iš naujo
Ir vabalėlis, ir žmogus.
Per Jonines tik bučinys
Savo geram kaimynui
Ir Laikas nepražus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą