Metraštininkai

Gyvenimą rikiuoja laikas,

Kas buvo, jau nėra,-

Istoriją rašo žmogus,

O laikas šypsosi

Su kreiva grimasa...

Kiekvienas ir istoriją

Savaip supranta,

Netgi pamiršta ir datas,

Rūšiuoja, narplioja,

Kol pasiklystama žinių

Ir atminimų erdvėje,

Paskui ir vertina

Tiktai pagal save.

Ne veltui ir J. Marcinkevičiui

Mintis iškilo,

Kad sutalpino baltą

Ir juodą metraštininką

Vienoje dramoje greta.

O laikas ir dabar vis šypsosi:

-Dar ateitis yra...

Skiriu Sąjūdžio laikų metraštininkui Vincui Vyrukaičiui
(Balta balandžio plunksna)