Ant pienių geltonų
Zvimbia kamanės,-
Jos skuba į lizdus,
Kur tik vienas korys,
Medaus šaukštelis,
Kaip duonos riekėje
Kelios skylutės,
O vaikų - būrys.
Pasitiesiau ant pievos
Margąją skarelę,
Kad nenukristų trupinys,-
Jis toks skalsus pavasarį;
Žiedadulkės kojelėse
Saulute šviečia ,
Kvepia medumi.
Oi, kaip geltona
Viršum žalio -
Tokie dirvonai, pievos
Skęsta tartum vandeny...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą