Dažniausiai neįvertiname tų,
Kam esame taip reikalingi,
O jie ir sukuria gerumą mums,
Tik jiems paliksime dėkingi.
Dažnai galvojame apie save
Ir išdidumas tartum gaisras tvilko,-
Vis jaučiame kitus žemiau,
Parodome, kad turi būti
Dėl kažko jie mums dėkingi.
Tokia tuštybės mumija
Netyčia prisiglaudžia
Ir nebematome savęs,
O tuo labiau kitų,
Kad tik gyvenimui ir sau
Dar esam reikalingi.
Negi tik tokio jausmo
Mums ir stinga?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą