2012 m. gegužės 16 d., trečiadienis

Iš žmogiškos prigimties



Tokie pušynai ir eglynai -
Tankūs, samanoti -
Net viską po savęs užgožia,
Tiktai laukymėse
Štai drebulės nerimsta,
Nuo menko vėjo ošia...
Pakėlusi galvą žiūriu -
Pilki lapeliai šoka,-
Kiekvieną jų apverčia
Vėjas atskirai lengvai
Ir jų viršaus vis nesimato,
Tiktai žinau iš praeities,
Kol buvo dar maža,
Jie buvo vis tokie žali,
Spindėjo dangumi,
Rasos lašai taip gėrė
Saulę godžiai...
Nejaugi medžiai
Ir nuo prigimties savos -
Suskirstyti į rūšis,
Netgi porūšius?

Komentarų nėra: