Kiekvienas vakaras
Arba ankstyvas rytas
Būna vienas vienintelis,
Nesikartojanti diena -
Tai mūsų LAIKAS
Ir žino netgi vaikas,
Bet jam greičiau
Ir bėga kaip vanduo
Žinių upelis -
Greitai greitai,
Senam – tai patirtis,
Dažnai ir užmarštis
Žinių bagažo,
O vaikui jis atstoja,-
Kaip man metus -
Jam valanda kita.
Neuždarykime vaikų
Ir nuo pasaulio neatskirkime,-
Jisai savo metus praras.
Ir niekas negrąžins
Jam prarastojo laiko,
Nes mažo patirtis
Reikalingiausia jam,-
Gyvenimo nuties gaires.
Dar viena ašara nukrito
Už kiekvieną vaiką,
Kambaryje augintą,-
Be saulėto dangaus,
Be žemės šilumos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą