Gyvenimo keliai
Atrodė neišvaikščioti
Tokie ilgi ilgi
Ir smėlio taip dažnai
Tarp basų kojų
Pirštų pilna;
Oi, trinasi į žemę padai,
Glaudžiasi delnai
Prie jos nugaros,
Vis saulėtos, įšildytos.
Daina girdėti iš toli,
Ji sielą gerumo pripildo,
Tada ir priglaudžiau
Sau prie širdies
Gyvenimą,- kaip smilgą -
Ilgą ilgą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą