Tegu manęs nebus,
Bet tu dar, žeme, būsi;
Bus sode balta obelis,
Bus rytas, patekės saulutė
Ir paukščiai bus,-
Bus giedra ir skubėsiu...
Kas nušienaus mano laukus,
Jeigu manęs nebus?
Prie durų vis atremsiu grėblį
Ir švilpaus vėjas tarp dantų;
Mediniuose kaip rato stipinai
Saulės karietoje
Taip tyliai vakaras užsnūs...
Suveš ruduo ir į klojimą,
Mano margą klėtį
Ir sielos negandas,
Gražius jausmus,
Kurių jau nebebus...
Nuraus linus, kurių nesėjau,
Suverps ir drobės ritinio
Audimų raštuose
Miegos mano svajonė,
Kai manęs nebebus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą