Šįmet pavasaris vėsus...
Žiūrėk, ko taip ilgai
Kaštonas mano žydi?
Tu daug jau metų nematei
Ir nežinai, kad jis
Po mano langu,-
Tarsi žvakėmis -
Vis baltas, nusagstytas...
Ir naktį apšviestas
Mano sielos lange,
Kad tu matytumei,
Kaip laukiu aš tavęs
Iš tolimų kraštų sugrįžtančio...
Toks juodas ilgesys
Tik naktimis matyti...
Budėsiu iki paryčių,
Sapne tave matysiu
Ir džiaugsmo ašara nukris,
Kaštonas ją priims
Į savo glėbį,-
Būna taip kas rytą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą