Visi- gyvi ir net akmuo
Prieš saulę šildosi,
Gėlė suranda vietą
Žemės delnuose;
Kiekvieną pakelia aušra -
Mažytė sraigė
Ir judrusis driežas
Vis glaudžiasi prie atsisukusio
Prieš saulę,
Šaltojo akmens...
O žemė juos maitina, girdo,
Kol jie pasens...
Jei žemės prikelti,
Ilgai gyvens.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą