Gražu klausyti,
Kada kalba stygos,-
Jos tavo šypsena,
Sielos kančia...
Kai ši melodija nutyla,
Jaučiu, dar skamba
Mano ausyse...
Upeliai, šaltiniai čiurlena,
Kai siela atvira,
Vis paslepia miškų pavėsis
Ir nerimą, ir sielvartą,
Kad žemėje tiesos nėra...
Oi, eisime ir vėl ieškosime
Auksinio rakto – boso,
Skambės melodija kita...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą