Balta rožė

Balta spalva - tai šaltis,

Sniego pusnys,

Skruostuose balta duobutė...

Ir net nepamatai,

Kaip mums nubąla smilkiniai,-

Jaunystė kaip balandis

Ėmė ir nuskrido,

Vėjas pūtė, pūtė.

Tik priglaudžiau

Sau dešinę

Prie kairio atlapo,

Prie pat širdies,-

Ten balta rožė

Nuo vestuvių užsiliko,

O valsas galvą

Vėl kaip tąkart suka.

Balta spalva

Tik nuo tavęs

Sušildo tartum pienės

Baltą lengvą pūką.