Tėveli, pasek man pasaką
Apie mažą Sigutę,-
Aš jos klausydama verkiau,
Kaip gera dorai būti;
Tu mokei, aš tiktai klausiau.
Galvojau vis ilgai,
Kodėl tu niekada nesibarei,
Kai aš nepaklausiau -
Žąsiukų nežiūrėdama
Smėlį kapsčiau,
Bet tik tada ir šulinį radau.
Kai vaikas būna laisvas
Nuo tėvo rankų,
Betgi jaučia šilumą
Vis glostančių akių,
Net prie jo kapo vaikas
Prisiglaudžia ir užaugęs
Ir klauso pasakų gerų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą