Danguje Motinos neverkia,-
Jų praeiti žemės keliai
Patvino upėmis ir džiuvo
Kasmet kitaip...
Mačiau, kaip mano
Mama verkė,
Kai man nesisekė dažnai,
Ir aš labai verkiau,
Kai ji mane paliko
Vieną kartą -
Dabar jau amžinai.
Abi kažko gal nepasakėme,
Bet matėme giliau...
Dabar praskrido
Meilės angelas
Man virš galvos...
Oi, mama, tu su manimi,-
Ko reikia man daugiau,
O žemėje šviesiau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą