Žaliosios pievos,
Nuokalnės pražydo
Laukinių aguonėlių
Raudonais žiedais...
Oi, kas gi čia?
Gal meilūs Tavo
Žodžiai pasiklydo,
Kalnų viršūnės uždengė
Prie debesėlio saulę
Ir paslėpė mėnulį,-
Jis pasakytų,
Ką matai...
Aguonos nakčiai užsimerkia,
Plevena rytą žiedlapiai
Tarsi lengvi drugiai...
Kodėl taip saksofonas verkia?
Gal Tu aguonas skynei,
Mane pamiršai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą