Turėdama gyvenimą
Dėkoju saulei, žemei,-
Viena sušildo sielą,
O kita maitina kūną,
Nepalieka nuolankiu
Vergu arba tarnu;
Guliverio kelionėse
Pirkliu ar piratu.
Aukodama gyvenimui
Savo žodžius, jausmus
Palieku pėdsaką per prerijas
Kaip raitelis jau be galvos -
Keršto ir blogio simbolis
Ir persekios žmoniją,
Sekiodamas gal kiek
Privers ir pagalvot?..
Sustoja ir Juodasis Riteris
Iš nuostabaus Aivenho,
Prikausto žvilgsnį per miškus
Išradingasis pėdsekys
Iš Kuperio legendos,
Sugrįžta net iš kito
Amžiaus glūdumų...
Vėl Draizeris į sielą pasibeldžia
Su šio gyvenimo pradu,-
Dar niekas kito neišrado,
Tiktai vardai kiti,
Betgi ir jie supanašėjo -
Jau visų kraštų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą