Žmogaus gyvenimas
Laike- tik dulkė
Ir sakoma dažnai,-
Iš dulkės užgimei,
Į dulkę ir pavirsi,
O žemei – tai gerai.
Jinai mus priima
Kaip dulkes,-
Taip statomi ir gražūs
Žmonijos pamatai.
Kiekvieno gėrio dulkė
Įsiskverbia giliai giliai.
Ir žiūri iš dangaus
Buvę išminčiai,
Juk džiaugiasi su angelais,
Kad liko jų darbai.
Jeigu tik taip gyvenimą
Vis taikoje priimsime,
Užaugs didingi
Minties pastatai
Iki žydro dangaus –
Aukštai aukštai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą