Kada buvau maža,
Sesuo pasiuvo
Gėlėtas kelnytes
Iš savo tik vienintelės
Šilko suknelės atraižų,
Aš bėgau takeliu
Ir tetai net parodžiau,
Kokia esu graži.
Anksčiau drobinės buvo,
Motinos išaustos,
Vis šiurkštaus trinyčio
Ir drėskė taip šlaunis,
Kad buvo net baisu
Ir žingsnį ne taip žengti,-
Tuojau pasrūdavo krauju.
Ir niekam negaliu
Dabar net priekaištauti,-
Visi nešiojo tik tokius rūbus.
Oi, ačiū, Tėti, Sese,
Mylima Mamyte,
Kad aš turėjau JUS.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą