Dangus yra erdvė,
Į jį gali žiūrėti ir žiūrėti,
O debesėliai vis kiti,-
Gali atnešti audrą
Ir žaibus, ir smarkų lietų.
Ir nežinai, kada pabus
Tas gaivalingas rėtis,
Ir pasipils į žemę
Iš aukšto dangaus
Svajonių lietūs.
Taip norisi
Tave priglausti,
Kad verkiant
Akys neskaudėtų...
Nuo žemės lig dangaus
Tokia erdvė,
Kokias mintis reikia turėti,
Kad kopdamas aukštyn
Galėtum ir į žemę nežiūrėti.
O ji tokia gera,
Kad laukia, šildo mano siekį...
Prie debesų šalčiau,
Nors saulė šviečia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą