Koks vakaras -
Tiktai lakštingala nutilo;
Taip šaltis nukrėtė,-
Net iki kaulo gilumų.
Kai toks pavasaris -
Šaltokas ir nemielas -
Labiausiai laukiu
Aš tavo šiltų delnų.
O tu toli, labai toli,
Kad net lakštingala nutilo...
Ir ne dėl šalčio,
Mano mielas,
O tik dėl žodžių,
Kaip ledas šaltų.
Daug kas pasikeitė,
Kol ėjome per pievą,-
Šalta rasa byrėjo
Nuo tavo delnų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą