Savo gimtinę
Žino žvėrys, paukščiai.
Kuo skiriasi žmogus?
Jisai negali greitai
Tik į kitas šalis keliauti,-
Nelengva susirasti namą
Ir gerus draugus.
Mes esame dažnai
Tik išblaškyti paukščiai
Kitų šalių žmonių,
Kurie vis peržengia
Kitų ribas ir padorumo aukštį
Sukeldami maištus,
Paskui karus...
Taip taikomasi ir į širdį -
Ją bepigu nušauti,
Greitai užkariauti,
O krinta tūkstančiai
Ir paprastų žmonių.
Jų pelenų nežino niekas,
Niekas ir neperlaidoja.
Kiek tokių visuose dar kraštuose
Nežinomų kapų?
Priimk, o Lietuva,
Savo visus vaikus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą