Pasiėmiau mamos rožančių -
Ne tą, kur gulė į kapus,-
Turėjo jų kelis...
Prisiminiau tik vakare,
Kad taip retai meldžiuosi,
O nešu tylom kryželį
Dėl meilės užmirštos
Ir naujai pradėtos vilties...
Nesujungė jos niekas -
Dangus tiktai palaimino
Šiltu pavasario vien lietumi;
Girdėjau kaip perkūnija
Kažkur toli vis trankėsi,
Oi, žaibas ryškiai
Matėsi tik naktimis -
Ir atgaila, ir priekaištas,
Malda net motinos kryželyje,-
Ką žmonės pasakys?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą