Užuojauta artimiesiems
klasės draugei Genovaitei Vareikienei
(Dulkytei) mirus
Dar vienas žiedas
Taip ne laiku nuvyto -
Paliko mūsų bendras suolas,
Ta pati lenta,
Kur buvo gražūs,
Šilti žodžiai užrašyti:
„Tu- mano Lietuva“.
Taip laukėme klasės draugų
Dar neseniai, per susitikimą,
Anykščių šventėje savų
Ir nesuskrido jie visi
Kaip paukščiai nesugrįžta
Išskridę tik po Lietuvą -
Mokytojauti lyg pasižvalgyti...
Dabar tik nulenkė galvelę
Net pavasarinės gėlės,-
Sunku „sudie“ sakyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą