Kaukių balius

O vargo kauke,

Kaip dar lengva

Perdažyti ir nuimti,

Kada žmogus vis susikūprinęs

Prie žemės linksta...

Koks kaukių balius

Stebintiems ir svetimiems,

Kai dar kiekvienas

Toks pažemintas

Ir net nuo vieno žodžio

Tartum spyrio ima inkšti...

Nejaugi to tiktai verta

Garbingą praeitį

Turėjusi tauta,

Pabuvusi po svetimų padu,

Prarado gėrio jausmą?

Nejaugi neišaugo dar karta

Ir greitai neišaugs,

Kuri nebeturės nei pančių,

Nei lenciūgo prirakinto?

Dabar tik kaukės,

Kaukės, kaukės.