Tavo paveikslas
Daug jau metų
Kabo prieš akis;
Vis pažiūriu į upelius,
Į žalsvą pievą,
Apsižvalgau po savo kraštą
Ir jaučiu Tave,
Tavo mėlynas akis,-
Kaip žydrą dangaus mėlį.
Perkūnija nugriaudė
Ir debesėlis išsiliejo
Kaip tik Sekminių dieną,
Dabar sakau:
“Pavasari, sudie,
Nes jau sugrįžo vasarėlė“.
Pašventino lietus,
Prakalbino mūsų laukus
Tavo ranka –
Paveikslas mielas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą