Kokia didžiulė
Saulė vakare,-
Apsunko nuo kaitros
Ir prisigėrė žemės -
Sodri ta žaluma -
Rasos, nuo pievų kylančios,
Net spinduliai nutirpo,
Kol per dangų ritosi
Pavasarį vėlyvą.
Dainavo dirvoje
Tik vyturys, vaikus išvedęs,
Toli gegutė iškukavo metelius,
Susėmiau juos į širdį.
Dar laukiau, gal atskris
Baltas balandis ir nutūps
Ant šulinio ar svirties...
Linguoja ji ir nubaidys,-
Saulė į debesį įlindo...
Ir mano svajos vakare
Kažkur nugrimzdo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą