Pavasarį matau,
Ką tėtis veikė
Visą ilgą žiemą -
Pavalkus taisė,
Raišiojo gražiai;
Nušveitė plūgą
Ir virbus akėčių
Vėl sukalė naujai.
Dabar klausau
Kaip arklį kinko:
-Koją, bėri, pakelk,
Į vagą stok gerai
Ir nebijok tik saulės,-
Lietaus čiurkšlės
Bėgs per strėnas,
Šlapi bus netgi mano
Drobės marškiniai...
Dabar vaga nusidriekė
Net į Niūronis,
Kur ganė žąsiukus
Joniukas jau nuo šešerių.
Matau Arklio muziejų,
Tik nematau bėrų žirgų...
Nėra netgi arklių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą