Skiriu Kazimierui Jakučiui ir jo
šeimai
Dažnai ir vėjas pučia
Visai neprašytas -
Tai stichijos dvasia,-
Geriau nei žodis
Lyg cukrainis -
Lygiai nuglaistytas,
O kai sušyla,
Limpa kaip druska...
Ištirpsta žodis,
Nuo širdies sakytas,
Gerų žmonių - gera valia;
Daina ir žodis
Supina vainiką,
Jis lieka visų širdyse.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą