Mes jau seni, seni
Ir nebeliko laiko,
Kada reikia keisti
Arba pačiam keistis,-
Žili plaukai
Jau ant pečių
Ir ši nepaprasta našta,
Tas metų skaičius
Tarsi slidus šlaitas,
O veda akys
Ir melodija švelni švelni...
Net darosi man keista,
Kad aš pakylu
Ir be lazdos einu -
Į tavo ranką atsirėmusi,
Iš tavo delno atsigėrusi
Lyg vandenyno švyturių
Ir nakčiai pasislėpusi
Už tavo dar plačių pečių...
Mes jau seni
Ir gęsta tolumoje
Akių žiburėlis,
Bet tavo bučinį jaučiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą