Neskausminga žaizda

Neliesk žaizdos,

Kuri jau užsitraukė,

Seniai neskauda;

Neprimink net ir tada,

Kai ją kažkas paliečia

Su nešvaria ranka...

Nuplauti paskubėsiu

Versmės gaiva,

O kitą vakarą

Gal ašara palaistysiu,

Bet bus ji mano,

O ne svetima.

Regiu ir visada regėsiu

Dangaus skliaute,

Kaip debesėlis randa

Sau gražų pavėsį,

Prie kito prisiglaudęs

Susiremia kakta,

Išnyksta net jame...

O buvo gera,

Neskausminga,-

Užgijo ir žaizda.