Gamta – tai išdidi
Laiko švytuoklė,-
Nereikia jai daugiau,
Nepaima mažiau,
Tiktai, ką žemė duoda,
Nuo ryto vakaro,
Pavasario vaiskaus.
Žmogus – tik pienės pūkas,
Žydi ir dainuoja
Ir skrenda laikui pavėjui
Švytruodamas savo gyvenimo
Vienintelę švytuoklę;
Ir skina, ir sodina pakeliui.
Girdi, miškai ten juokiasi
Gegutės šūksniais
Ir kitais garsais,
Skaičiuoja metelius:
-Kū kū...Klausau
Ir sudreba širdis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą